Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau peržengia atskirų sektorių ribas, todėl jo plėtrai nebeužtenka vien technologinių sprendimų. Reikia patikimų duomenų, infrastruktūros, skirtingų sričių kompetencijų ir bendradarbiavimo. Apie tai rugsėjo 17 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune diskutavo konferencijos „SustAInLivWork Annual Summit 2026: Crossing Domains through the AI Cluster“ dalyviai.
Renginys subūrė DI ekspertus, tyrėjus, verslo, viešojo sektoriaus ir inovacijų ekosistemos atstovus. Renginio programoje daug dėmesio skirta DI ekonominiam poveikiui, duomenų ir paslaugų infrastruktūrai, energijos valdymui, DI klasteriams ir duomenų vaidmeniui plėtojant DI sprendimus. Taip pat aptarti etiško DI, gynybos ir naujų partnerysčių klausimai.
Renginį atidarė VDU mokslo ir inovacijų prorektorius dr. Rolandas Urbonas bei Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius. Į konferencijos dalyvius taip pat kreipėsi Dirbtinio intelekto kompetencijų centro „SustAInLivWork“ vadovė prof. dr. Agnė Paulauskaitė. Ji pabrėžė, kad svarbu neapsiriboti pavieniais DI sprendimais, bet stiprinti ryšius tarp skirtingų sričių, organizacijų ir kompetencijų.
„Kai 2021 m. pirmą kartą pristačiau „SustAInLivWork“ idėją, DI aplinka atrodė visiškai kitaip. Šiandien žengiame į naują DI transformacijos erą: šios technologijos tampa prieinamos kiekvienam, o jų pritaikymo ribos kasdien vis labiau plečiasi. Tai reiškia, kad mes, kaip DI kompetencijų centras, turime prisitaikyti, sekti šias transformacijas ir, dar svarbiau, padėti formuoti ateitį kurdami tvarius, etiškus ir patikimus DI sprendimus žmonėms ir visuomenei. Ši misija, kurios centre yra tvari ateitis, tvarus gyvenimas ir darbas, šiandien yra svarbesnė nei bet kada anksčiau“, – teigė prof. dr. A. Paulauskaitė.
Nuo DI poveikio ekonomikai iki praktinio pritaikymo
Pirmojoje konferencijos dalyje daugiausia dėmesio skirta DI poveikiui ekonomikai ir praktiniam jo pritaikymui. VDU dr. Eglė Stonkutė pristatė, kaip DI keičia ekonomiką ir kokią įtaką daro ne tik technologijų plėtrai, bet ir platesniems ekonominiams procesams.
Ekonominę perspektyvą papildė konkretūs DI taikymo pavyzdžiai. „FESTO Lithuania“ „Digi Community“ vadovas dr. Mantas Butkus pristatė DI pritaikymo praktikas konkrečiame duomenų ir paslaugų centre, o „Energy Advice“ ir DWEEN vadovas dr. Vytautas Šiožinys kalbėjo apie šių technologijų taikymą energijos valdymo srityje.
Didelis dėmesys skirtas duomenų valymui, standartizavimui ir skirtingų sričių duomenų susiejimui, taip pat Lietuvoje kuriamai didelio našumo skaičiavimo infrastruktūrai bei praktiniams DI taikymams – nuo dokumentų nuskaitymo ir metaduomenų praturtinimo iki RAG bei semantinės paieškos sistemų. Pristatytas ir naujasis Lietuvos duomenų portalas, kuriamas taip, kad duomenys būtų lengvai randami, apdorojami ir parengti tolesniam DI sistemų naudojimui.
Suomijos patirtis plėtojant DI klasterį
Viena pagrindinių šių metų konferencijos temų tapo vienos organizacijos ar sektoriaus ribas peržengiantis bendradarbiavimas. Tarptautinę perspektyvą pristatė Tamperės universiteto prof. dr. Matti Vilkko, pasidalijęs Suomijos SIX klasterio patirtimi bei pamokomis, sukauptomis kuriant mokslą ir pramonę jungiančią ekosistemą.
Šią patirtį Lietuvos kontekste pratęsė VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė, pristačiusi „SustAInLivWork“ DI klasterį. Jo tikslas – į bendrą tinklą sutelkti su DI dirbančias organizacijas ir skirtingų sričių kompetencijas bei taip sukurti daugiau galimybių bendradarbiauti mokslui, verslui, viešosioms institucijoms ir kitiems ekosistemos dalyviams. Toks veikimo modelis leidžia žvelgti plačiau nei į pavienius projektus ar organizacijas: sujungus skirtingas kompetencijas, DI sprendimai gali būti ne tik kuriami, bet ir greičiau išbandomi, pritaikomi bei diegiami skirtinguose sektoriuose.
Atsakinga DI plėtra skirtinguose sektoriuose
Plečiantis DI naudojimui įvairiose srityse, vis daugiau dėmesio skiriama atsakingam šių technologijų kūrimui ir diegimui. Konferencijoje šiai temai skirta diskusija „How Can Clusters and Associations Help Develop Ethical AI Uses?“ („Kaip klasteriai ir asociacijos gali prisidėti prie etiško DI naudojimo?“).
Diskusijoje dalyvavo „Infobalt“ direktoriaus pavaduotojas dr. Virgilijus Dirma, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Linas Petkevičius, „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius ir „LithuaniaBIO“ vykdomoji direktorė bei VDU EVF partnerysčių docentė Simona Šimulytė. Skirtingas inovacijų ekosistemos sritis atstovaujantys dalyviai aptarė klasterių ir asociacijų vaidmenį skatinant atsakingą DI naudojimą ir tai, kaip bendradarbiavimas tarp skirtingų sričių atstovų gali padėti spręsti su DI plėtra susijusius etinius klausimus
„Vienas iš mūsų pranašumų – pasitikėjimas. Jei Lietuvos įmonė gali įrodyti, kad jos DI sprendimas yra saugus ir atitinka keliamus reikalavimus, tai gali tapti konkurenciniu pranašumu, ypač tokiose jautriose srityse kaip sveikatos priežiūra ir viešasis sektorius. Kapitalo dydžiu Europa negali konkuruoti su didžiausiais rinkos žaidėjais, tačiau galime konkuruoti kurdami DI sprendimus, kuriais pasitiki verslas ir viešasis sektorius“, – sakė „Infobalt“ direktoriaus pavaduotojas dr. Virgilijus Dirma.
DI gynyboje ir naujos partnerystės
Konferencijoje dėmesio skirta ir DI vaidmeniui gynybos bei saugumo srityje. Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, verslininkas, investuotojas, gynybos ir saugumo technologijų ekspertas Darius Antanaitis pranešime „Military Needs of AI“ („Kariuomenės DI poreikiai“) nagrinėjo, kokių DI sprendimų reikia šiuolaikinei kariuomenei ir kokias jų pritaikymo galimybes atveria sparčiai besikeičianti saugumo aplinka.
Kontaktų mezgimo renginys pratęsė visą dieną konferencijoje skambėjusią mintį: DI plėtra priklauso ne tik nuo technologijų, duomenų ar infrastruktūros, bet ir nuo gebėjimo sutelkti skirtingų sričių žmones bei organizacijas. „SustAInLivWork Annual Summit 2026“ tam ir sukūrė erdvę – nuo diskusijų apie DI ekonomiką, energetiką ir etiką iki naujų ryšių, galinčių tapti bendrų projektų ir sprendimų pradžia.
Projektas „SustAInLivWork“ bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal programos „Europos Horizontas“ projektą Nr. 101059903 ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų (projekto Nr. 10-042-P-0001) lėšomis.
