Generatyvinis dirbtinis intelektas šiandien sparčiai keičia mokymosi, darbo ir kūrybos procesus, todėl vis svarbiau ne tik stebėti naujausias technologijų tendencijas, bet ir praktiškai išbandyti naujus sprendimus. Šiam tikslui buvo skirtos Erasmus+ projekto „GenAISA“ (angl. Generative AI Skills Academy) dirbtuvės, kuriose dalyviai susipažino su generatyvinio dirbtinio intelekto taikymo galimybėmis natūralios kalbos apdorojimo, vaizdų ir vaizdo įrašų generavimo srityse.
KTU Dirbtinio intelekto kompetencijų centro vadovė prof. dr. Agnė Paulauskaitė pabrėžia, kad praktinis darbas su generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiais yra svarbus žingsnis ugdant kompetencijas, kurių šiandien reikia įvairiose srityse.
„Generatyvinis dirbtinis intelektas keičia tai, kaip mokomės, kuriame ir sprendžiame kasdienes profesines užduotis. Dėl to labai svarbu žmonėms suteikti galimybę šias technologijas išbandyti praktiškai: suprasti, kaip jos veikia, kur gali būti pritaikomos ir kokių ribų turi. Tokios dirbtuvės padeda ugdyti pasitikėjimą technologijomis, kritinį mąstymą ir atsakingą požiūrį į DI taikymą“, – sako prof. dr. Agnė Paulauskaitė.
Dirbtuvėse dalyviai dirbo grupėse, analizavo mokymosi medžiagą, atliko praktines užduotis ir išbandė pateiktus pavyzdžius.
Toks formatas leido įsigilinti į teorinius generatyvinio dirbtinio intelekto aspektus ir įvertinti, kaip veikia skirtingi sprendimai, susiję su tekstų, vaizdų ir vaizdo turinio generavimu.
Po dirbtuvių dalyviai akcentavo, kad pristatyta mokymosi medžiaga yra aktuali, įtraukianti ir atitinkanti šiandienines dirbtinio intelekto technologijų tendencijas. Ypač teigiamai įvertintos praktinės užduotys, interaktyvus mokymosi formatas, darbas grupėse ir galimybė diskutuoti apie generatyvinio dirbtinio intelekto taikymo scenarijus skirtingose srityse.
Dalyviai taip pat pažymėjo, kad modulis suteikė galimybę pagilinti žinias apie natūralios kalbos apdorojimo technologijas, vaizdų generavimo modelius ir vaizdo įrašų generavimo sprendimus. Praktinė veikla padėjo geriau suprasti, kokie įrankiai gali būti naudojami kūrybiniams, edukaciniams ar profesiniams tikslams, taip pat kokių įgūdžių reikia norint juos taikyti atsakingai ir efektyviai.
Pasak prof. dr. A. Paulauskaitės, generatyvinio dirbtinio intelekto technologijų taikymas reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir kritinio požiūrio į sugeneruotą turinį.
„Generatyvinis dirbtinis intelektas atveria daug naujų galimybių, tačiau kartu primena, kad žmogaus vaidmuo išlieka esminiu. Technologija gali pasiūlyti sprendimus, tačiau žmogus formuluoja užduotį, vertina rezultatą, priima galutinį sprendimą ir prisiima atsakomybę už tai, kaip dirbtinis intelektas yra taikomas. Todėl dirbtinio intelekto kompetencijų ugdymas tampa viena svarbiausių sąlygų kuriant pažangius, etiškus ir ilgalaikę vertę teikiančius sprendimus“, – teigia centro vadovė.
Diskusijų metu buvo aptarti ir praktiniai iššūkiai. Vienas jų – dideli skaičiavimo išteklių poreikiai, reikalingi sudėtingesniems vaizdo generavimo modeliams. Dalyviai atkreipė dėmesį, kad generatyvinio dirbtinio intelekto taikymas reikalauja ne tik kūrybiškumo ir technologinių žinių, bet ir tinkamos infrastruktūros, kritinio vertinimo bei atsakingo požiūrio į sukuriamą turinį.
Projektas „GenAISA“ bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal programos „Erasmus+“ projektą Nr. 101179990.
