Kovo 24 dieną Lietuvos paukštininkystės asociacija, KTU Dirbtinio intelekto centras ir Laisvojo Berlyno universiteto Veterinarijos fakulteto Gyvūnų mitybos institutas KTU „Santakos“ slėnyje organizavo tarptautinį seminarą „Paukščių mityba ir sveikatingumas“. Seminare dalyvavo visų Lietuvos paukštynų vadovai ir įvairių gamybos sričių specialistai.
Tarptautinį seminarą atidarė KTU Dirbtinio intelekto (DI) centro vadovė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė bei Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) prezidentas habil. dr. Vytautas Tėvelis.
„DI technologijų taikymas paukštininkystėje – labai svarbus indelis modernizuojant paukštienos ir kiaušinių gamybą. Minėtų tikslų įgyvendinimui KTU mokslinis potencialas gali teikti aukšto lygio paslaugas“, – teigė A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
V. Tėvelis pažymėjo, kad esant dabartinei situacijai inovacijos labai svarbios norint pagerinti lesalų konversijos procesus, mažinti lesalų, paukštienos, kiaušinių gamybos savikainą.
„KTU suformuotos gilios tarptautinio bendradarbiavimo tradicijos, kurios prisidės plėtojant paukštininkystės verslą“, – tikino V. Tėvelis.
Pagrindinį pranešimą skaitė tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, Gyvūnų mitybos instituto direktorius prof. dr. Jürgen Zentek. Jo teigimu, šiuo metu esant labai aukštoms baltyminių žaliavų kainoms, siekiama įvairiais būdais mažinti lesalų gamybos savikainą.
„Paukščių mityboje galima naudoti mažesnio baltymingumo lesalus. Tačiau šiuo atveju yra naudojamas didesnis įvairių sintetinių amino rūgščių kiekis. Kitas svarbus žingsnis lesale optimizuojant amino rūgštis – taikyti idealaus baltymo koncepciją“, – teigė J. Zentek.
Taip pat, anot jo, svarbus paukščių žarnyno sveikatingumas, nes tai tampriai susiję su imunitetu, organizmo antioksidacine sistema, lesalo maistinių medžiagų geru virškinimu bei jų absorbcija, žarnyno epitelio medžiagų apykaita.
„Pasauliniu mastu sprendžiama antiobiotikų atsparumo problema. Patogeniniai mikroorganizmų kamienai, E.coli, K. pneumoniae, Salmonelle spp gamina fermentą laktamazę, kuris užtikrina daugialypį atsparumą beta laktaminiams antibiotikams“, – sakė J. Zentek.
Siekiant sumažinti antibiotikų naudojimą paukščių mityboje bei spręsti atsparumo antibiotikams problemas, broilerių auginimas be antibiotikų tampa viena iš pagrindinių paukštienos gamybos tikslų.
„Mažinant antibiotikų panaudojimą broilerių mityboje labai svarbu užtikrinti efektyvią biosaugą paukštynuose, sumažinti aptarnaujančio personalo judėjimą tarp įvairių padalinių, efektyviai atlikti paukštidžių valymo ir dezinfekcijos darbus technologinių pertraukų metu“, – pažymėjo J. Zentek.
Be to, mažinant antibiotikų naudojimą paukščių mityboje plačiai naudojami tokie lesalų priedai kaip probiotikai, prebiotikai, sinbiotikai , vidutinio ilgio riebalų rūgštys, nekrakmolo polisacharidus skaldantys fermentai, fitobiotiniai priedai ar įvairios minėtų priedų kombinacijos, taikomos skirtingos vakcinavimo programos.
Moksliniu požiūriu yra labai svarbūs žarnyno mikrobiotos tyrimai. Tik tokio pobūdžio tyrimai užtikrins gerą žarnyno sveikatingumą, efektyvų lesalų priedų panaudojimą, intensyvų broilerių augimą, aukštos maistinės vertės paukštininkystės produktų gamybą.
Seminaro metu taip pat vyko diskusija, kurios metu J. Zentek atsakė į dalyvių klausimus. Po seminaro profesorius pristatė vykdomų tyrimų koncepcjią bei vykdomus projektus. Svečias iš Berlyno J. Zentek susipažino su KTU infrastruktūra, mokslinių darbų tematika.
Profesorių J. Zentek labai domina DI technologijų taikymas, todėl jis pakvietė KTU Dirbtinio intelekto centro specialistus apsilankyti Laisvajame Berlyno universitete ir aptarti tolimesnius bendradarbiavimo klausimus.
