Šiuolaikiniame pasaulyje maisto aprūpinimo užtikrinimas buvo, yra ir bus labai aktualus. Ir ne tik besivystančioms, bet ir išsivysčiusioms šalims. Keičiantis klimatui, pasaulyje didėjant gyventojų skaičiui, vis pasikartojant įvairioms ekonominėms krizėms ar ligoms, šioje srityje kyla įvairių iššūkių.
Maisto aprūpinimo užtikrinimui vienas iš veiksnių yra rinkos kainos stabilumo įvertinimas. Rinkos kainų stabilumui pastaruoju metu didelį poveikį turi COVID-19 protrūkis ir visuotinis karantinas su įvairaus pobūdžio apribojimais siekiant jį sustabdyti. Ši sumaištis turėjo įtakos gamybai, paklausai ir tiekimo grandinėms – visiems gamybos pramonės ciklams ir procesams.
Kaip bendrovės turėtų elgtis siekdamos suvaldyti tokią nestabilią situaciją koronaviruso protrūkio metu ar kitų krizių akivaizdoje ir kokiomis priemonėmis su šiais iššūkiais susidoroti?
KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) mokslininkė matematikė dr. Irma Jankauskienė tikina, kad tai padaryti galima pasitelkus inovatyvias priemones, sukurtas naudojant dirbtinio intelekto sistemas bei šiuolaikinius matematinius metodus.
Pastaruoju metu pasaulyje bei atskirose šalyse vis dažniau akcentuojama ne tik energetinio saugumo, bet ir maisto saugumo bei apsirūpinimo maistu problematika, o maisto „korta“ kartais naudojama ir geopolitiniuose procesuose.
Nestabiliose situacijose bei artėjant nestabiliems procesams visuomenę, paprastai, labiausiai jaudina galimi maisto produktų kainų pokyčiai.
– KTU matematikė I. Jankauskienė
Pavyzdžiui, kai kuriose mokslinėse publikacijose galima aptikti teiginių, kad socialinius neramumus („Arabų pavasaris“) Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje prieš 10 metų lėmė ne politiniai procesai, o maisto produktų stygius ir jų kainų šuoliai.
Nestabiliose situacijose bei artėjant nestabiliems procesams visuomenę, paprastai, labiausiai jaudina galimi maisto produktų kainų pokyčiai. Todėl, nesant galimybės prognozuoti apsirūpinimo maisto produktais lygmens ir apie tai informuoti visuomenę, gyventojai dažnai sukaupia perteklines maisto produktų atsargas bei, dėl išaugusios paklausos, iššaukia maisto produktų kainų dirbtinį padidėjimą.
„Tokia situacija susiklostė ir prasidėjus COVID-19 pandemijai. Paskelbus visuotinį karantiną, žmonės ištuštino parduotuvių lentynas. Verslai, tiek prekybos, tiek ir maisto pramonės, nebuvo tam pasiruošę, todėl maisto tiekimo grandinėje kilo problemų“, – pasakoja KTU mokslininkė.
Tikrai niekam ne paslaptis, kad visą pasaulį sukausčiusi pandemija kortas sumaišė daugeliui verslų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Su labai dideliais nesklandumais susidūrė gamybos sektorius – darbuotojų trūkumas, prekių logistikos problemos ir daugelis kitų, kuriuos iššaukė pasaulyje įsivyravusi krizė.
COVID-19 beprecedentį stresą sukėlė ir maisto pramonei. Dėl griežtų karantino suvaržymų įmonėms kilo problemų dėl darbo jėgos, transporto ir logistikos ir, žinoma, dėl pastebimų paklausos pokyčių. Šie faktoriai sutrikdė normalią maisto tiekimo grandinę.
„Maisto pramonės bendrovės turi prisitaikyti prie pokyčių. Juk tik tada, kuomet yra užtikrinamas maisto aprūpinimas, galima teigti, kad pasaulio rinka sklandžiai funkcionuoja. Ir tai aktualu ne tik dabar, – panašios problemos kyla ir kitokių krizių metu visame pasaulyje“, – įsitikinusi I. Jankauskienė.
Rinkos stabilumo vertinimas gamybos bendrovėms būtinas, kad būtų galima nustatyti, kokiu laikotarpiu galima turėti stabilią rinkos kainą ir prie kokių parametrų ji išliks stabili.
– I. Jankauskienė
Tam, kad įmonės galėtų sėkmingai adaptuotis rinkoje prie pasikeitusios situacijos ir maisto tiekimo grandinė veiktų, labai svarbūs tampa rinkų stabilumo tyrimai. Pasak mokslininkės, rinkų stabilumas yra svarbus siekiant užtikrinti sklandų ekonomikos vystymąsi ir išvengti stiprių kainų svyravimų: „smarkiai besikeičiančios kainos gali turėti rimtų pasekmių tiek gyventojų gerovei, tiek visai šalies ekonomikai“.
Tokioje neapibrėžtoje situacijoje, kuomet atsiranda pristatymo grandinės svyravimai ir vėlavimas, įmonės turi operatyviai reaguoti, kad išvengtų nuostolių ar net bankroto.
Pasak mokslų daktarės, dažniausiai, kiekybiniai rinkos kainos tyrimai atliekami taikant skaitinius metodus, t. y. pasitelkiami apytiksliai matematiniai skaičiavimo metodai, kurie neduoda tikslių rezultatų, taip pat ne visuose tyrimuose įvertinamas pasiūloje vyraujantis vėlavimas.
„Rinkos stabilumo vertinimas gamybos bendrovėms būtinas, kad būtų galima nustatyti, kokiu laikotarpiu galima turėti stabilią rinkos kainą ir prie kokių parametrų ji išliks stabili, pavyzdžiui, kiek maksimaliai gali užtrukti pasiūla, įvertinus paklausą, kokie veiksniai lemia vienokį ar kitokį kainos pokytį, koks turėtų būti rinkos elastingumo koeficientas ir pan.“, – pasakoja matematikė.
Pasak I. Jankauskienės, sėkmingiau dorotis su šiais iššūkiais pramonė galėtų pasitelkdama inovatyvų matematinį modelį ir prognozavimo įrankį: šiuo deriniu galima įvertinti vėlavimą tarp pasiūlos ir paklausos, nustatyti, ar sulėtėjęs prekės tiekimo procesas išlaikys stabilią produkto kainą rinkoje, kokie veiksniai daro įtaką kainos svyravimams, koks rinkos elastingumo koeficientas tūrėtų vyrauti ir kaip turėtų rinkos dalyvis elgtis ateityje.
„Tokio modelio tyrimui panaudojome naują Lamberto funkcijų metodą, kuris duoda išties tikslius rezultatus“, – apie vykdomus tyrimus pasakoja mokslų daktarė.
Pasak I. Jankauskienės, šis metodas galėtų verslams pateikti tikslesnes analizes, nukreipti juos tinkama kryptimi.
Šiuo metu mokslininkė vykdo tyrimą žemės ūkio srityje, pieno rinkoje. Mokslų daktarė kuria matematinį modelį bazinės pieno rinkos kainos stabilumui nustatyti pasirinktame laikotarpyje ir dirbtiniu intelektu grįstą prognozinį įrankį ateities kainoms nustatyti.
„Tiriame įvairius veiksnius, kurie daro įtaką pieno kainos svyravimams. Planuojame atlikti tyrimus ir kitose žemės ūkio šakose. Šio metodo integravimas į gamybos įmonių veiklos planavimą galėtų padėti verslams gamybos pramonėje valdyti rizikas, susijusias su pandemijos ar kitų veiksnių nulemtais iššūkiais, o prognozinis įrankis padėtų parengti strateginius planus. Artimiausiu metu planuojame atlikti tyrimus ir kitų rinkų kainų analizei, nes nuosmukį patyrė ne vien žemės ūkio sektorius,“ – pasakoja I. Jankauskienė.
Mokslininkė tikisi, kad kuriamas modelis ir įrankis bus plačiai naudojamas žemės ūkio srityje, versluose ir padės atsakyti į klausimus, pradedant smulkiu ūkininku ir baigiant stipriu gamybos gigantu.