Programuotojų aukso amžiaus dirbtinis intelektas (DI) nepabaigs. Grėsmė kyla nebent vidutiniokams, bet ne talentams. Viena didžiausių kliūčių įgyvendinti skaitmeninę transformaciją yra kvalifikuotų informacinių technologijų (IT) specialistų stygius.
Europos Komisija skaičiuoja, kad iki 2030 m. ES trūks 8 mln. informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų. Jų kritiškai stinga ir Lietuvoje – iki 2025 m. vien tik IRT srityje veikiančios įmonės pasiruošusios papildomai įdarbinti bent 7,6 tūkst. programuotojų ir kitų IT specialistų, rašoma IQ žurnalo pranešime.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Dirbtinio intelekto centro vadovė ir Informatikos fakulteto profesorė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė pabrėžia, kad IT specialistų reikia ir daugeliui kitų verslų, kurie skaitmenina procesus, diegia naujas, tarp jų ir DI, technologijas. Dėl šių ekspertų konkuruoja ne tik sveikatos priežiūros, finansų, gamybos sektoriai, bet ir tradicinės pramonės ar paslaugų organizacijos iš energetikos, mažmeninės prekybos, logistikos ar žemės ūkio sektorių.
„Kiekviena pramonės šaka šiandien siekia integruoti technologijas į savo veiklą, kad išliktų konkurencinga. Pastebima pasaulinė konkurencija dėl IT talentų, todėl kvalifikuotų specialistų poreikis peržengia valstybių sienas. Įmonės konkuruoja globalioje rinkoje, kad pritrauktų geriausius talentus, todėl kyla pasaulinis karas dėl jų. Ši konkurencija ne tik didina IT specialistų deficitą, bet ir augina kvalifikuotiems asmenims siūlomus atlyginimus, todėl kai kurioms įmonėms dar sunkiau užpildyti šias darbo vietas“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Kai su technologijų pažanga sunkiai spėja didelė dalis privataus verslo, švietimo sistemai prisitaikyti dar sunkiau.
„Technologinė pažanga vyksta milžinišku greičiu, o specializuotų įgūdžių poreikis nuolat kinta. Šis tempas, deja, viršija švietimo sistemos galimybes neatsilikti nuo naujausių pasiekimų, todėl atsiranda atotrūkis tarp švietimo įstaigose ugdomų ir pramonėje bei versle reikalingų įgūdžių. Ką tik studijas baigę specialistai gali neturėti specifinių, atnaujintų įgūdžių, kurių reikia rinkoje, pavyzdžiui, DI specialistų, gebančių kurti generatyviuoju ar aiškinamuoju DI grįstus sprendimus“, – teigia KTU profesorė A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Nors Lietuvoje jau kurį laiką kalbama, kad trūksta programuotojų ar inžinierių ir būtina skatinti abiturientus rinktis šios krypties studijas, tokių studentų skaičius neauga ar netgi, pavyzdžiui, automatikos, krinta.
„Atrodo, kad tos karjeros motyvacinės priemonės ir kiti saldainiai nelabai veikia. Todėl, kaip akademinio sektoriaus atstovė, matau skaitmeninių ir technologinių įgūdžių integracijos prasmę visose studijų programose, nepriklausomai, ar tai inžinerinių mokslų kryptis, ar socialinių, humanitarinių ir menų. Žinoma, IT ir DI žinių lygis gali būti skirtingas IT, matematikos studentams ir, tarkime, teisininkams, nes vieniems reikia gebėti kurti IT ir DI sprendimus, vykdyti išsamią duomenų analizę, o kitiems aktualu suprasti ir žinoti, kur ir kaip panaudoti šias technologijas, kaip rinkti duomenis ir vertinti pačių duomenų kokybę“, – siūlo A. Palauskaitė-Tarasevičienė.
Ji pabrėžia, kad tam tikri skaitmeninių žinių pradmenys turi būti užtikrinti visose studijose, nes tam tikro lygio duomenų skaitmenizavimą, analitiką ar apdorojimą (pavyzdžiui, nuasmeninimą) gebėtų atlikti ne tik IT specialistai, bet ir kitų mokslo krypčių atstovai.
„Padedami naujausių technologijų ir išmaniųjų asistentų, įskaitant „ChatGPT“, tiek inžinerinių, tiek kitų kompetencijų specialistai turėtų mokėti suformuluoti užklausas ir gebėti įvertinti gautą rezultatą. Todėl, tarkime, užklausų inžinerija galėtų būti privalomas įgūdis visose aukštojo mokslo studijų programose, siekiant paruošti technologiniams pokyčiams atsparius ateities darbuotojus“, – kalba mokslininkė.
Balandžio 1 d. Italijos vyriausybei laikinai uždraudus DI įrankį „ChatGPT“ , per pirmąsias dvi darbo dienas nuo draudimo pradžios programuoti skirtos „GitHub“ platformos naudotojų produkcija krito maždaug 50 proc. Paaiškėjo, kokiu mastu programuotojai naudojosi generatyviniu DI programų kodams rašyti ar taisyti. Tai iškėlė klausimą, kad galbūt jau artimoje ateityje IT specialistus galėsime pakeisti DI įrankiais?
„DI taikymas darbo rinkoje fokusuojasi į rutininių ir žemos kvalifikacijos darbų automatizavimą, kuris nėra labai tikslingas IT sektoriuje. Juolab kad IT sektoriuje ateityje bus naujų specialybių poreikis, nes dėl skaitmenizacijos, robotizacijos ir DI sprendimų gausos ir teisinio DI reguliavimo neišvengiamai formuosis poreikis specifinių žinių ir įgūdžių turinčių IT specialistų (įmonių veiklų ir procesų robotizavimo, žmogaus ir roboto komunikacijos specialistų, išmaniųjų robotų inžinierių ir t. t.).
Akivaizdu, kad tam tikri darbai nebus vykdomi greičiau (paprastų programų kūrimo, duomenų žymėjimo, testavimo) dėl naujausių technologijų ir DI pažangos, tačiau naujų IT įgūdžių ir naujų užduočių poreikis irgi augs. Kiekviena nauja ar patobulinta IT formuoja naujų tą sritį gerai išmanančių specialistų poreikį. Ar šiose lenktynėse laimės DI asistuojantys ar visiškai autonominiai IT sprendimai? Tikrai dar negreit“, – sako A. Palauskaitė-Tarasevičienė.
