Kovo 6 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos slėnyje“ vyko konferencija „Daugiau nei kodas: dirbtinio intelekto reguliavimas ir iššūkiai“, kurią organizavo Europos Parlamentas (EP) kartu su „Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui“ (SusAInLivWork) konsorciumo nariais, tarp kurių – KTU Dirbtinio intelekto (DI) centras.
Konferencijos metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas iššūkiams, kurie gali kilti dėl DI reguliavimo sistemos ir kurie yra svarbūs jau dabar, bet bus dar reikšmingesni ateityje. EP nariai, teisininkai, politikai, mokslininkai, dirbtinio intelekto ekspertai ir verslo atstovai diskutavo apie įvairius DI taikymo aspektus ir svarstė galimas perteklinio reguliavimo rizikas, kurios gali lemti efektyvaus inovacijų kūrimo ir diegimo stagnaciją.
„DI intelekto reguliavimas liečia visus ekosistemos dalyvius: mokslininkus, verslo atstovus, politikos formuotojus ir visuomenės narius. Būtent dėl visuomenės narių saugumo, jo teisių, privatumo ir ateities formavimo DI paveiktoje aplinkoje iškilo poreikis nustatyti bendras DI taisykles“, – sako KTU DI centro ir „SustAInLivWork“ projekto vadovė prof. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Pažangą skatinantis reguliavimas – utopija ar realybė?
Planuojama, jog praeitų metų gruodį pasiektas susitarimas dėl Europos Sąjungos (ES) dirbtinio intelekto akto darys įtaką ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje kuriamiems sprendimams, jei šie bus naudojami ES. Pasak KTU DI centro vadovės, DI srities mokslininkams, inovacijų diegėjams bei kūrėjams labai svarbu suprasti artėjančius pokyčius.
„DI akto tikslas, žinoma, skamba viltingai, tačiau geresnės ateities kūrimas ne visada reiškia naujų, papildomų taisyklių įvedimą. Svarbu užtikrinti, kad toks reguliavimas netaptu lenktynėmis, kai bandoma reguliuoti naujas technologijas ir praktiką, tuo pat metu stengiantis neatsilikti nuo pažangos, kurti inovacijas ir adaptuotis prie nuolat besikeičiančio pasaulio“, – pažymi A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Anot ekspertės, jau anksčiau DI kūrėjai atsižvelgė į įvairias numatytas gaires ir rekomendacijas, kaip Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ar UNESCO DI rekomendacijas, kurios taip pat akcentavo etišką DI kūrimą, visuomenės įsitraukimo svarbą, vienodas sąlygas kurti, diegti ir įsigyti naujausias DI technologijas, kurti nešališkus ir nediskriminuojančius algoritmus.
Tačiau naujasis, vieningas susitarimas – griežtesnis ir aiškesnis, numatantis skirtingas taisykles paslaugų teikėjams bei pareigas naudotojams, atsižvelgiant į DI keliamas rizikas.
Įvairiapusės įžvalgos
Renginyje pranešimą skaičiusi Lietuvos Respublikos seimo narė, DI darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė dalijosi įžvalgomis apie DI diegimą vyriausybėje bei jo poveikį valdymui. Anot jos, mažai tikėtina, kad DI visiškai pakeis žmogaus dalyvavimo politikoje, tačiau inovacija turi potencialo pagerinti įvairių paslaugų teikimą, gyvenimo kokybę, gali skatinti ekonominę plėtrą ir užtikrinti socialinį teisingumą.
Visgi, svarbu į tai žvelgti atsakingai – užtikrinant, jog DI naudojimas nesikirstų su demokratinėmis vertybėmis bei būtų naudojamas valstybės labui.
Europos Parlamento nario, profesoriaus dr. Ivars Ijabs pranešimo metu renginio dalyviai galėjo sužinoti, kokie pokyčiai laukia įsigaliojus DI aktui ir kokie reikalavimai bus keliami naujiems, į rinką įvedamiems sprendimams.
Skirtingų šalies sektorių lūkesčius perprasti leido Lietuvos DI asociacijos valdybos nario, prof. dr. Pauliaus Pakutinsko pranešimas „DI valdymas: Lietuvos ateities formavimas, atsižvelgiant į naujus teisės aktus“ bei UAB „Agmis“ pardavimų vadovo Mariaus Kvedaravičiaus pranešimas „Dirbtinis intelektas: žvilgsnis iš verslo pusės“.
Diskusijos apie DI ateities tendencijas metu, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius bei MedTech startuolio „Ligence“ direktorius Arnas Karužas vieningai sutarė – tam, kad DI taikymas būtų efektyvus, svarbu šviesti visuomenę. Tačiau visuomenės įgūdžiai turėtų būti tobulinami DI akto sąlygas suprantančių, atsakingai į savo veiklą žvelgiančių ir akredituotų įstaigų pagalba, kurios formuotų vieningą DI kultūrą Lietuvoje.
„Pastaruoju metu Lietuvoje nemažai kalbama apie DI žmogiškąjį potencialą, skaitmeninį raštingumą ir DI kompetencijų kėlimą. Jau dabar yra nemažai Lietuvos ir Europos Sąjungos finansuojamų mokymų programų, kuriose DI ekspertai, taikymo profesionalai dalinasi savo žiniomis, tačiau neabejoju, jog jų tik daugės“, – teigia diskusiją moderavusi A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
The project was co-funded by the European Union under Horizon europe programme grant agreement No. 101059903; and by the European Union funds for the period 2021-2027 and the state budget of the Republic of Lithuania financial agreement Nr. 10-042-P-0001.
