Socialinių medijų galia formuojant viešąją nuomonę vis labiau stiprėja. Tuo pasinaudoja visi norintys, kad jų nuomonė būtų išgirsta. Džiaugiasi ir tie, kurie per socialinius tinklus sužino įvairias naujienas. Tačiau vis garsiau kalbama apie melagingas naujienas, vadinamas „fake news“ (liet. netikros naujienos), kurias itin patogu skleisti būtent per skirtingus socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“, „Twitter“ ar „Youtube“.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) politikos mokslų doktorantė Ieva Aurylaitė tikina, kad, ypatingai JAV, dėl tokių naujienų, kurių nebegalima nei patikrinti, nei paneigti, platinimo neišnaudojamas didelę galią turinčių medijų potencialas.
„JAV iki pat šių dienų vykdoma priešiška politika prieš žiniasklaidą, kuri tik dar labiau atitolina visuomenę nuo politikos, nes socialinių medijų galia pakankamai neišnaudojama“, – sako JAV viešinti doktorantė.
Tuo tarpu Lietuvoje, jos teigimu, siekdamos išlaikyti formalų politinio instituto įvaizdį savivaldybės informaciją viešina pagal vienkryptę komunikaciją: kadangi naujųjų medijų platforma yra dvikryptė, čia taip pat neišnaudojamos visos skaitmeninės viešosios erdvės funkcijos.
Pagal „Erasmus+“ mainų programą išvykusi ir stažuotę Centrinės Floridos universitete (CFU, angl. University of Central Florida, UCF) atliekanti mergina – paskutinių metų doktorantė, todėl JAV daugiausiai dėmesio skiria įvairioms konsultacijoms, kurios padeda rengti disertaciją apie vietos valdžios ir piliečių komunikaciją socialinėse medijose.
Kadangi I. Aurylaitė jau anksčiau buvo dirbusi CFU, studentė nusprendė stažuotis JAV ir praturtinti savo atliktų tyrimų metu gautus duomenis akademinėmis įžvalgomis.
„JAV socialinių tinklų tyrimai ne naujiena. Ten jie labai populiarūs ir atliekami jau ne vienerius metus, o mokslininkai turi sukaupę daug naudingos patirties. Todėl ši šalis ir jos kontekstas pasirodė ypač tinkami mano disertacijos tematikai“, – sako I. Aurylaitė.
Ignoruodama tendencijas valdžia tampa neveiksnia aktore
KTU SHMMF doktorantė teigia, kad temą disertacijai pasirinko palaipsniui: įstojus į doktorantūrą sudomino politinė komunikacija, o dirbdama CFU pastebėjo, kad Lietuvos piliečiai apskritai retai dalyvauja politikoje.
„Lietuviai nežino tinkamų galimybių, kaip jie galėtų būti aktyvūs piliečiai savo bendruomenėse. Pasidomėjus socialinėmis medijomis, kilo klausimas, ar socialinis tinklas „Facebook“ gali padėti įsitraukti į politiką, jei taip, tai kokiais būdais?“, – pasakoja ji.
I. Aurylaitė tikina, kad valdžios atstovams ir piliečiams naudojant socialines medijas atsiskleidžia didėjanti medijų galia formuoti viešąją nuomonę. Tuo tarpu politinių institutų viešinamos temos socialiniuose tinkluose kuria politinį įvaizdį visuomenėje.
Tačiau vietos valdžia, ignoruodama informacinės visuomenės tendencijas (virtualias bendruomenes ir interakciją), nesusilaukia atitinkamo dėmesio viešojoje erdvėje ir tampa tik neveiksniais „aktoriais“.
„Vietos valdžios skelbiami pranešimai turi atitikti jų vykdomą veiklą, kuri turi būti ne idealizuojama, o realistinė, kitu atveju bus sunku įveikti įvaizdžio transformaciją“, – sako ji.
KTU doktorantė pažymi, kad Lietuvos ir JAV valdžios ir piliečių komunikacija socialinėse medijose skiriasi, tačiau, kadangi nėra atlikusi lyginamosios analizės, konkrečių skirtumų neįvardija. Vis tik ji pabrėžia, kad remiantis 2018 m. amerikiečių nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ skelbiamu pasauliniu žiniasklaidos laisvės indeksu (angl. World Press Freedom Index), JAV užima 45 poziciją, o Lietuva – 36-ą.
„2013 m. JAV užėmė 32 poziciją – tuomet medijos nebuvo paveiktos politizacijos. JAV žemą poziciją paskatino Donaldo Trumpo rinkiminė kompanija ir iki šių dienų vykdoma priešiška politika prieš žiniasklaidą, kuri tik dar labiau atitolina visuomenę nuo politikos“, – teigia I. Aurylaitė.
Anot jos, šioje šalyje socialinės medijos neišnaudoja savo potencialo, nes vis daugiau generuoja „netikrų naujienų“, kurių nebegalima nei patikrinti, nei paneigti.
Nustebino bibliotekos ir bendruomenių gausa
Stažuotės JAV metu doktorantė džiaugiasi ne tik nauja patirtimi, gaunamomis žiniomis, reikalingomis rengiant disertaciją, bet ir kitokia aplinka nei Lietuvoje.
Ją itin sužavėjo CFU veikiančios bibliotekos, dirbančios nuo ankstyvo ryto iki vidurnakčio. „Bet kuriuo metu užsukus į biblioteką galima pastebėti daugybę studentų“, – sako ji.
I. Aurylaitė taip pat pasakoja, kad bibliotekose gausu ir neformaliųjų erdvių: nors jose ganėtinai triukšminga, būtent šios erdvės yra populiariausios. „Jose gimsta naujos diskusijos tarp panašių ar skirtingų mokslo sričių studentų“, – teigia doktorantė.
Be to, I. Aurylaitė grožėjosi JAV gamta. „Keliaujant į biblioteką galima sutikti daugybę egzotinių gyvūnų ir paukščių, kurie yra labai jaukūs. Kai kuriuos iš jų galima net paliesti. Na, o laisvalaikį galima praleisti paplūdimiuose prie Atlanto vandenyno, kuriuose, įsitikinau, bangos žymiai stipresnės nei Baltijos jūroje“.
Doktorantės nuomone, JAV yra ir multikultūriškumo pavyzdys, kuriame nebėra „kito“, nes čia visi skirtingi ir būtent dėl to – vieningi.
„Mane nustebino be galo skirtingų bendruomenių ir grupių gausa bei jų aktyvumas. Vaikštant universiteto gatvėmis ne kartą užkalbino pirmą kartą sutikti studentai, pasiryžę diskutuoti įvairiausiomis temomis apie asmeninę patirtį, hobius, religinį požiūrį ar tiesiog norintys aptarti politines aktualijas“, – sako ji.
„Džiaugiuosi kad ši nuostabi, tačiau man svetima aplinka leido dar kartą persvarstyti savo požiūrio ir veiklos prioritetus ir nauju žvilgsniu įvertinti rengiamą disertaciją“, – priduria KTU doktorantė.
I. Aurylaitė pirmoji KTU studentė, kuri pagal mainų programą išvyko į JAV, Centrinės Floridos universitetą. Nuo šių metų tokią galimybę suteikia Europos komisija, finansuojanti mainų programą tarp KTU ir CFU: taip abiejų aukštųjų mokyklų studentai, dėstytojai ir tyrėjai gali semtis žinių bei patirties.
