Tarp šių technologijų – išmaniosios sistemos, kurios leidžia nuolat stebėti paukščių pulkus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tai suteikia galimybę anksti pastebėti bet kokias anomalijas, tokias kaip sveikatos sutrikimai ar elgesio pokyčiai, ir imtis veiksmų dar prieš problemoms paūmėjant.
Išmaniosios sistemos ne tik registruoja ir analizuoja paukščių sveikatos rodiklius, bet ir sugeba autonomiškai prognozuoti galimas problemas bei adaptyviai valdyti įvairius įrenginius. Tai reiškia, kad paukščių laikymo sąlygos gali būti pritaikytos realiu laiku pagal jų poreikius, kas padeda užtikrinti gerovę, efektyvų išteklių naudojimą ir mažinti veiklos sąnaudas.
Šie KTU Dirbtinio intelekto centro tyrimai ir technologijos atitinka ne tik Lietuvos paukštininkystės sektoriaus poreikius, bet ir ES žaliąjį kursą, pabrėžiantį skaitmenizacijos ir tvarumo svarbą.
Pranešimus konferencijoje taip pat skaitė KTU mokslininkai prof. Vidas Raudonis, Arnas Nakrošis ir prof. habil. dr. Romas Gružauskas. Jie aptarė, kaip išmaniosios DI technologijos leidžia tiksliai ir nuolat stebėti paukščių gerovę, prognozuoti galimas problemas bei užtikrinti efektyvius sprendimus laiku. Tokie sprendimai padeda taupyti laiką ir išteklius, kartu prisidedant prie Europos Sąjungos tvarumo tikslų.