Kuo daugiau kalbame apie dirbtinį intelektą (DI), tuo aiškiau suprantame: svarbu ne tik tai, ką jis gali, bet ir kaip veikia, kokiais principais grindžiamas bei kam iš tiesų kuria vertę. Technologijų pažanga šiandien neatsiejama nuo atsakomybės – juk DI gali tiek spręsti globalias problemas, tiek jas gilinti. Todėl vis dažniau keliame klausimą ne „ar turime DI?“, o „ar jis kuriamas atsakingai – tvariai, etiškai ir orientuojantis į žmogaus gerovę?“.
Kompetencijų centro „SustAInLivWork“ direktorė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė teigia, kad viena dažniausių klaidų – manyti, jog užtenka „nusipirkti“ DI sprendimą ir jis veiks savaime.
Realybėje DI reikalauja nuolatinės priežiūros, testavimo, adaptavimo ir – svarbiausia – naujo požiūrio. Organizacijos turi būti pasirengusios keisti ne tik IT architektūrą, bet ir savo mąstymą. Todėl nuo pat pradžių būtina taikyti skaidrumo principus.
„Tvarus DI – tai ne tik mažesnės energijos sąnaudos ar duomenų kiekiai. Tvarumas glaudžiai susijęs su paaiškinamumu. Aiškinamasis DI (XAI) leidžia suprasti, kodėl sistema priėmė vieną ar kitą sprendimą – tai galimybė atsekti priežastinius ryšius tarp įvesties duomenų ir rezultato“, – aiškina ji.
Tvarus DI – visuomenės brandos ženklas
A. Paulauskaitės-Tarasevičienės teigimu, paaiškinamumas ypač svarbus tose srityse, kuriose DI sprendimai tiesiogiai veikia žmogaus gyvybę, sveikatą, finansinę ar teisinę padėtį – pavyzdžiui, medicinoje, transporto saugos sistemose, kreditingumo vertinime ar darbuotojų atrankoje.